Kas yra kūrybiškumas?
2022 m. PISA pirmą kartą vertino ne tik matematiką, skaitymą ir gamtos mokslus, bet ir mokinių kūrybinį mąstymą. Pasaulinė organizacija kūrybinį mąstymą apibrėžia kaip gebėjimą generuoti įvairias ir originalias idėjas, jas vertinti ir tobulinti.
Mokiniai, pavyzdžiui, turėjo sugalvoti originalią istorijos idėją, pasiūlyti skirtingus problemos sprendimus ar būdus surengti informacinę kampaniją mokykloje. Daugelyje užduočių nebuvo vieno teisingo atsakymo. Singapūras aplenkė visus.
Jo mokiniai surinko vidutiniškai 41 tašką iš 60, kai vidurkis buvo 33. Net 58 proc. Singapūro mokinių pasiekė du aukščiausius kūrybinio mąstymo lygius, palyginti su 27 proc. OECD vidurkiu.
Kūrybiškumui reikia laiko
Dar įdomesnius atsakymus pateikia patys mokiniai. 76 proc. Singapūro mokinių teigė, kad mokytojai suteikia pakankamai laiko kūrybiškiems užduočių sprendimams sugalvoti. OECD šalių vidurkis – 63 proc.
80 proc. teigė, kad mokytojai vertina mokinių kūrybiškumą, tiek pat – kad mokytojai skatina pateikti originalius atsakymus. 81 proc. mokinių jautė mokykloje gaunantys galimybę išsakyti savo idėjas. Visais šiais atvejais rezultatai aukštesni už OECD vidurkį.
Tai leidžia pažvelgti į kūrybiškumą labai praktiškai. Nebūtina kiekvieną savaitę rengti specialios „kūrybiškumo pamokos“. Svarbiau, ar per įprastą pamoką mokinys turi laiko ieškoti daugiau nei vieno sprendimo ir ar originalus atsakymas apskritai laikomas vertingu.
Kūrybiškumas – ne tik menų pamokose
Singapūro švietimo sistemoje kūrybiškumas taip pat nėra paliekamas vien menams. Šalies XXI amžiaus kompetencijų sistemoje viena svarbiausių sričių yra kritinis, adaptyvus ir išradingas mąstymas (Critical, Adaptive and Inventive Thinking).
Išradingą mąstymą Singapūro švietimo ministerija sieja su gebėjimu tyrinėti problemas, generuoti inovatyvias idėjas, jas vertinti ir kurti naujus atsakymus. Kūrybiškumas tampa ne atskira „minkštąja“ kompetencija, o vienu iš būdų spręsti problemas ir panaudoti turimas žinias.
Ar geri matematikos rezultatai netrukdo kūrybiškumui?
PISA duomenys pateikia dar vieną svarbią užuominą. Singapūro kūrybinio mąstymo rezultatai buvo aukštesni, nei būtų galima prognozuoti vien pagal šalies mokinių matematikos ir skaitymo rezultatus. Vadinasi, Singapūro lyderystės kūrybinio mąstymo teste negalima paaiškinti vien tuo, kad jo mokiniai apskritai gerai atlieka testus.
Kartu OECD perspėja nedaryti pernelyg paprastos išvados, kad būtent viena konkreti Singapūro mokymo praktika lėmė tokius rezultatus. PISA parodo sąsajas, bet neįrodo priežastinio ryšio.
Tačiau Singapūro pavyzdys kelia Lietuvos mokykloms klausimą: ar kūrybiškumą pernelyg greitai supriešiname su akademiniu mokymusi? Galbūt klausimas turėtų būti ne „žinios ar kūrybiškumas?“, o ką mokiniui leidžiame su tomis žiniomis daryti.
Šaltiniai
OECD, PISA 2022 Results (Volume III): Creative Minds, Creative Schools, 2024.
OECD, PISA Results 2022 – Factsheets: Singapore, 2024.
Singapore Ministry of Education, 21st Century Competencies Framework.
