ADHD. Disleksija ir disgrafija. Įtraukusis ugdymas. Elgesio sunkumai. Patyčios. Skirtingi poreikiai vienoje klasėje. Šiuolaikinis mokytojas vis daugiau mokomas atpažinti vaiką: suprasti, kodėl vienam sunku susikaupti, kitam – skaityti, trečiam – reguliuoti emocijas. Tai svarbus pokytis. Vaikai, kurie anksčiau galėjo būti tiesiog pavadinti tinginiais ar nepaklusniais, šiandien dažniau sulaukia bandymo suprasti, kas slypi už jų elgesio. Tačiau didėjant tam, ką mokytojas turi pastebėti, suprasti ir atliepti, kyla kitas klausimas: o kas tuo metu vyksta su pačiu mokytoju?
Klasėje reikia prisitaikyti prie visų
Naujausi OECD TALIS 2024 duomenys rodo įdomų Lietuvos vaizdą. 71 proc. Lietuvos mokytojų teigia gebantys nemaža dalimi ar labai gerai pritaikyti mokymą skirtingiems mokinių poreikiams. Vis dėlto iš septynių TALIS vertintų mokymo tikslų būtent prisitaikymas prie skirtingų mokinių poreikių Lietuvos pedagogams yra sunkiausiai pasiekiamas.
Tai nėra tik metodikos klausimas. Tarptautiniai TALIS duomenys rodo, kad būtinybė nuolat prisitaikyti prie skirtingų mokinių poreikių yra tarp darbo reikalavimų, labiausiai susijusių su prastesne mokytojų savijauta. Greta jos – darbo krūvis, drausmės problemos ir atsakomybė už mokinių rezultatus.
Kitaip tariant, tai, ko šiandien pagrįstai reikalaujame iš gero mokytojo, jam pačiam kainuoja emocinių ir profesinių resursų.
Lietuvos mokytoją slegia ne vien pamokos
Lietuvoje net 73 proc. mokytojų kaip reikšmingą streso šaltinį nurodo atsakomybę už mokinių pasiekimus. 72 proc. – būtinybę prisitaikyti prie besikeičiančių valdžios institucijų reikalavimų, 63 proc. – prie ugdymo programų pokyčių. 13 proc. mokytojų sako darbe patiriantys daug streso, o 11 proc. teigia, kad darbas stipriai neigiamai veikia jų psichikos sveikatą.
Tačiau bene ryškiausias skaičius yra kitas. Kas antras Lietuvos mokytojas iki 30 metų teigia ketinantis per artimiausius penkerius metus palikti mokytojo profesiją. OECD šalių vidurkis – 20 proc. Tai nereiškia, kad visi jie iš tiesų išeis. Tačiau toks ketinimų skirtumas yra signalas, kurio sunku ignoruoti.
Mokytojo savijauta nėra „minkštoji“ tema
2024 m. paskelbta 173 tyrimų ir beveik 90 tūkst. pedagogų duomenis apėmusi metaanalizė rodo, kad mokytojų gerovė glaudžiai susijusi su profesiniais ir darbo aplinkos veiksniais. O ankstesnė sisteminė 14 tyrimų, apėmusių daugiau kaip 5 tūkst. mokytojų ir 50 tūkst. mokinių, apžvalga nustatė sąsajų tarp mokytojų perdegimo ir prastesnių mokinių akademinių rezultatų bei silpnesnės jų motyvacijos.
Tai svarbi perspektyvos korekcija: rūpintis mokytoju nereiškia nukreipti dėmesį nuo mokinio. Mokytojo būsena yra viena aplinkybių, kuriose vyksta mokinio ugdymas.
Gal verta kitaip suprasti „naudingus“ mokymus?
Renkantis kvalifikacijos renginį lengva „naudingu“ laikyti tą, iš kurio parsinešime metodą, užduotį ar naują įrankį. O profesinės ribos, streso valdymas, santykis su tėvais, kolegų pagalba ar gebėjimas laiku pastebėti savo išsekimą gali atrodyti mažiau apčiuopiami. Tačiau metodas, kuriam nebeturime jėgų, nėra labai naudingas metodas.
Švietimo sistema per pastaruosius dešimtmečius daug išmoko apie tai, kaip pastebėti vaiko sunkumus ir nevertinti jų kaip tinginystės ar blogo charakterio. Galbūt kitas žingsnis – taip pat rimtai išmokti pastebėti mokytojo sunkumus.
Šaltiniai
OECD, Results from TALIS 2024 – Country notes: Lithuania, 2025.
OECD, Results from TALIS 2024: The State of Teaching, 2025.
Hascher, T. et al., Factors Associated with Teacher Wellbeing: A Meta-Analysis, Educational Psychology Review, 2024.
Madigan, D. J., Kim, L. E., Does teacher burnout affect students? A systematic review of its association with academic achievement and student-reported outcomes, International Journal of Educational Research, 2021.
