Mokytojų streikas vėl tampa Lietuvos švietimo aktualija. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) paskelbė, kad, nesusitarus su Vyriausybe dėl atlyginimų didinimo, lapkričio 16 d. pradės nacionalinį streiką. Tai jau pažįstama: Lietuvos mokyklos jau išgyveno streikus 2018 ir 2023 metais. Tačiau ar po jų pasiekti susitarimai išsprendė problemas, dėl kurių mokytojai buvo priversti nutraukti darbą?
Derybos dėl atlyginimų vėl pasiekė aklavietę
Šįkart pagrindinis profesinės sąjungos reikalavimas – 10 proc. didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2027 m. numato 7,56 proc. darbo užmokesčio fondo augimą. Ministerijos skaičiavimu, tai reikštų maždaug 92–152 eurais didesnį atlyginimą į rankas, priklausomai nuo darbuotojo situacijos.
Tačiau profesinė sąjunga ginčija ne tik didinimo dydį, bet ir tai, kaip vertinamas atlyginimų augimas. LŠDPS atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais mokytojų darbo užmokestis padidėjo 8,41 proc., o šalies vidutinis darbo užmokestis augo 9,4 proc. Vadinasi, net ir didėjant atlyginimams, pedagogų santykinė padėtis darbo rinkoje gali prastėti.
7,56 proc. yra ministerijos numatomas bendras darbo užmokesčio fondo augimas, o ne garantuotas vienodas kiekvieno mokytojo atlyginimo padidėjimas. LŠDPS teigia, kad streiko dar galima išvengti, jei iki lapkričio 16 d. pavyks susitarti.
2018 m. streikas: 21 diena ministerijoje ir pakeistas atlygio modelis
2018 m. lapkričio 12 d. prasidėjęs mokytojų streikas kilo dėl įvestos etatinio darbo apmokėjimo sistemos. Pedagogai teigė, kad naujasis modelis nebuvo aiškus, o mokyklų vadovams palikta per daug laisvės skaičiuoti mokytojų darbo krūvį ir atlyginimą.
Konfliktas greitai peržengė įprastų derybų ribas. Lapkričio 28 d. kelios dešimtys mokytojų atvyko į ministeriją ir joje liko gyventi. Patalpas jie paliko tik po 21 dienos, gruodžio 19-ąją.
Streikas baigėsi susitarimu tobulinti etatinio darbo apmokėjimo modelį. Profesinės sąjungos vadovo teigimu, pakeitimai turėjo lemti 5–10 proc. didesnius mokytojų atlyginimus. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams taip pat sutarta didinti atlyginimus 10 proc., švietimo pagalbos specialistams – apie 20 proc.
Tačiau vienas svarbiausių reikalavimų – visiems mokytojams 20 proc. padidinti atlyginimų koeficientus – nebuvo įgyvendintas. Taigi streikas pasiekė dalį tikslų, bet ne visus.
2023 m. streikas: susitarimas pasiektas, bet ne su visais
Praėjus penkeriems metams, mokytojai vėl streikavo. Šįkart pagrindinis ginčas sukosi dėl atlyginimų augimo tempo ir įsipareigojimo pasiekti, kad vidutinis pedagogų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
2023 m. rugsėjo 29 d. prasidėjo neterminuotas streikas. Spalį streikas laikinai perėjo į pasyviąją fazę, o lapkritį buvo atnaujintas.
Svarbi detalė: spalio 6 d. kolektyvinę sutartį su ministerija pasirašė keturios iš penkių švietimo profesinių sąjungų. Sutarta, kad 2024 m. mokytojų atlyginimai augs apie 21 proc., taip pat numatyta mažinti klases, tobulinti mokytojų etatų skaičiavimo metodiką ir nustatyti ilgalaikę atlyginimų augimo perspektyvą. Streiką organizavusi LŠDPS šio susitarimo nepasirašė, nes laikėsi didesnių reikalavimų.
Po 2024 m. valstybės biudžeto priėmimo nuo sausio atlyginimai padidinti 10 proc., o nuo rugsėjo – papildomai, siekiant įgyvendinti 130 proc. VDU tikslą. Mokytojai į klases sugrįžo gruodžio 6 d., tačiau LŠDPS formaliai streiko nenutraukė.
Kaip streikai keičia situaciją kitose šalyse?
Lietuvos patirtis nėra išskirtinė. 2023 m. mokytojų streikai vyko ir svetur.
Škotija: nuo atmetamo pasiūlymo iki 14,6 proc. atlyginimų augimo
2023 m. pradžioje Škotijos mokytojai atmetė valdžios pasiūlymą, o profesinės sąjungos tęsė streikus. Kovo mėnesį pateiktas naujas, jau šeštasis pasiūlymas: per 28 mėn. atlyginimus padidinti iš viso 14,6 proc.
Didžiausia mokytojų profesinė sąjunga EIS rekomendavo nariams priimti pasiūlymą. Balsavime jam pritarė 90 proc. dalyvavusių sąjungos narių, o streiko grėsmė buvo panaikinta.
Anglija: 6,5 proc. atlyginimų augimas ir papildomas finansavimas mokykloms
2023 m. Anglijoje po aštuonių nacionalinių streiko dienų, vykusių vasario–liepos mėnesiais, Vyriausybė ir keturios profesinės sąjungos susitarė dėl 6,5 proc. atlyginimų didinimo mokytojams ir mokyklų vadovams. Nacionalinės švietimo sąjungos (NEU) mokytojų balsavime 86 proc. pritarė pasiektai pažangai ir streiko veiksmų nutraukimui.
Ar streikai iš tiesų pagerina švietimą?
Įdomų atsakymą pateikia 2026 m. vasarį atnaujintas JAV mokslininkų tyrimas. Tyrėjai išanalizavo 745 mokytojų streikus, vykusius JAV 2007–2024 m., ir vertino jų ilgalaikį poveikį atlyginimams, darbo sąlygoms bei mokinių pasiekimams.
Ką parodė tyrimas praėjus penkeriems metams po streiko?
+6 % – vidutinio metinio atlygio ir išmokų augimas.
Daugiau nei 10 dienų trukmės streikai turėjo trumpalaikį neigiamą poveikį matematikos rezultatams.
Tyrėjai nenustatė reikšmingo ilgalaikio neigiamo poveikio mokinių akademiniams pasiekimams per penkerius metus po streikų. Tačiau ilgesni nei 10 dienų streikai trumpuoju laikotarpiu neigiamai paveikė matematikos rezultatus.
Lietuvos mokytojų streikų istorija rodo, kad protestai gali paskatinti konkrečius sprendimus, bet dalis reikalavimų lieka neįgyvendinti, o po kelerių metų konfliktai vėl sugrįžta. Streikas gali sustabdyti pamokas, bet ar jis gali paskatinti švietimo sistemą pagaliau spręsti problemas, dėl kurių mokytojai į klases grįžta vis su tais pačiais klausimais?
Šaltiniai
- LRT: Mokytojų profesinė sąjunga praneša apie nacionalinį mokytojų streiką (2026)
- LRT: Mokytojų streikai – nuo ministerijos užėmimo iki eitynių (2018–2023)
- LRT: 2018 m. streiko susitarimas dėl mokytojų apmokėjimo modelio
- Švietimo, mokslo ir sporto ministerija: 2023 m. kolektyvinė sutartis
- LRT: 2023 m. streiko eiga ir atlyginimų didinimo rezultatai
- Škotijos vyriausybė: 14,6 proc. mokytojų atlyginimų susitarimas
- JK vyriausybė: 2023 m. susitarimas dėl mokytojų atlyginimų
- NBER: The Effects of Teacher Strikes on Compensation, Working Conditions, and Productivity
