Lietuvos mokyklose ateityje gali būti mažiau mokinių, bet tai nereiškia, kad pedagogų poreikio problema išsispręs savaime. Vienur gali tekti ieškoti būdų išlaikyti mokyklas ir suburti pakankamas mokytojų komandas, kitur – spręsti, kas mokys. Prie šių iššūkių prisideda ir senstanti pedagogų bendruomenė.
Naujausioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apžvalgoje išryškėja paradoksas: mažėjantis mokinių skaičius gali sumažinti bendrą mokytojų poreikį, bet konkrečių dalykų specialistų ir tam tikrų regionų mokykloms jų vis tiek gali trūkti. Ką šios tendencijos reiškia Lietuvos švietimui?
Mažiau mokinių – nebūtinai mažiau iššūkių
EBPO prognozuoja, kad 2024–2033 m. Lietuvoje 5–14 metų vaikų skaičius sumažės maždaug 22 proc. Tai ryškesnis pokytis nei prognozuojamas vidutinis mažėjimas EBPO valstybėse.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad mažėjant mokinių skaičiui mažės ir mokytojų poreikis. Tačiau švietimo sistemos negalima vertinti vien pagal bendrą mokinių ir pedagogų skaičių. Svarbu, kur gyvena vaikai, kokias mokyklas jie lanko, kokių dalykų mokosi ir kiek mokytojų artimiausiais metais paliks profesiją.
Pavyzdžiui, mokinių mažėjimas vienoje vietovėje nebūtinai padės išspręsti matematikos mokytojų trūkumą kitoje. O mažesnė mokykla vis tiek turi užtikrinti, kad mokiniai galėtų mokytis visų privalomų dalykų. Demografiniai pokyčiai švietimui kelia klausimą, kaip pedagogų kompetencijas ir darbo laiką paskirstyti taip, kad kokybiškas ugdymas būtų prieinamas skirtingose Lietuvos vietovėse.
Mokytojų kartų kaita jau matoma
Dar vienas svarbus veiksnys – mokytojų amžius. EBPO duomenimis, Lietuvoje 43 proc. vidurinio ugdymo mokytojų yra 55 metų ar vyresni. Tai viena didžiausių tokių dalių tarp duomenis pateikusių EBPO valstybių.
Mokykloms svarbu iš anksto planuoti darbuotojų kaitą, pritraukti naujų specialistų ir sudaryti sąlygas patyrusiems mokytojams perduoti savo žinias. Iššūkis – ne tik surasti naujų darbuotojų, bet ir paskatinti juos likti mokyklose. Šią situaciją atspindi ir EBPO pateikiami duomenys: nors Lietuvos mokytojai gana palankiai vertina savo darbo sąlygas, pasitenkinimas atlyginimu išlieka mažesnis nei vidutiniškai organizacijos valstybėse. Vadinasi, pedagogų pritraukimas ir išlaikymas yra platesnis klausimas nei vien atlygio dydis.
Kai mokytojų trūksta ne visur vienodai
EBPO apžvalgoje pabrėžiama, kad pedagogų trūkumas pasiskirsto netolygiai. Didesnių sunkumų gali kilti ieškant konkrečių dalykų mokytojų, o Lietuvos nacionalinė 2026–2031 m. prognozė rodo neatitiktį tarp būsimų specialistų poreikio ir rengiamų pedagogų skaičiaus.
Prognozėje numatomas maždaug 6 700 dalykų mokytojų poreikis, o atitinkamas studijas turėtų baigti apie 4 200 absolventų. Didžiausias poreikis prognozuojamas anglų kalbos, matematikos ir lietuvių kalbos mokytojams.
Ateities klausimas – ne vien kiek mokytojų reikės
Lietuvos mokyklų laukia iššūkių, visgi duomenys neleidžia daryti išvados, kad mokytojų trūkumas neišvengiamai didės visur. Mažėjantis mokinių skaičius gali sumažinti bendrą pedagogų poreikį, o kartu išliks konkrečių dalykų specialistų, kartų kaitos ir mokytojų pasiskirstymo klausimai. Mokykloms, savivaldybėms ir švietimo politikos formuotojams teks ieškoti būdų, kaip užtikrinti, kad reikiami pedagogai būtų prieinami ten, kur jų reikia mokiniams.
Šaltinis: EBPO, Education at a Glance 2026: Lithuania, 2026 m. rugsėjo 29 d.
