Mokytojų profesinis tobulėjimas ne visada reiškia pokytį klasėje. Naujas daugiau kaip 1 400 mokytojų apklausos tyrimas rodo, kad didžiausią reikšmę turi ne vien tai, kokį seminarą mokytojas išklauso, bet ir tai, ar mokymasis susiejamas su jo realiais ugdymo poreikiais bei ar mokytojas vėliau gauna individualią pagalbą pritaikydamas naujas žinias praktikoje.
Tyrimą atliko National Institute for Excellence in Teaching (NIET), apklausęs daugiau kaip 1 400 mokytojų iš mokyklų ir mokyklų rajonų aštuoniose JAV valstijose. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti 2026 m. gegužę žurnale Educational Leadership, o rugsėjo 30 d. juos išsamiau apžvelgė Education Week.
Svarbiausia – ne pats mokymas, o tai, kas vyksta po jo
NIET tyrėjai siekė išsiaiškinti, kokios profesinio mokymosi formos padeda mokytojams naujas žinias iš tikrųjų pritaikyti klasėje. Tyrimas išskyrė du ypač svarbius veiksnius.
Mokytojai buvo beveik 30 kartų labiau linkę pritaikyti profesinio mokymosi metu įgytas žinias, kai mokymasis buvo susietas su jų individualiais poreikiais, nustatytais vertinant mokytojo darbą.
Taip pat mokytojai buvo 4 kartus labiau linkę pritaikyti tai, ko išmoko, kai profesinis mokymasis buvo pastiprintas darbu su labiau patyrusiu specialistu ar mentoriumi.
Nuo „išklausiau seminarą“ iki „pakeičiau savo pamoką“
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad mokymasis veikia geriau tada, kai jis įsilieja į platesnę mokyklos sistemą. NIET modelyje mokytojo profesinis tobulėjimas apima kelis etapus: pirmiausia nustatomas konkretus poreikis, tuomet ieškoma jam tinkamų strategijų, mokytojas su jomis susipažįsta ir jas išbando, pritaiko klasėje, o vėliau įvertinama, kokį poveikį jos turėjo mokinių mokymuisi.
Tokiu būdu profesinis tobulėjimas tampa ne vien renginiu kalendoriuje, o tęstiniu procesu. Tai ypač aktualu mokykloms, kuriose kvalifikacijos tobulinimas vis dar dažnai organizuojamas pagal principą „mokytojas išklauso seminarą ir gauna pažymėjimą“. Pats pažymėjimas neparodo, ar mokytojas pakeitė savo praktiką.
Mentorius gali padėti pereiti nuo teorijos prie praktikos
Vienas tyrime išryškintų sprendimų – individuali pagalba iš pedagogų lyderių. Tokie kolegos gali stebėti pamokas, teikti grįžtamąjį ryšį, kartu planuoti ugdymo veiklas, parodyti konkrečius metodus ir padėti juos pritaikyti konkrečioje klasėje. Tai skiriasi nuo vienkartinio seminaro tuo, kad mokytojas nėra paliekamas vienas su nauja informacija.
Pavyzdžiui, mokytojas gali seminare sužinoti apie dirbtinio intelekto (DI) naudojimą pamokose. Tačiau vien žinojimas, kad egzistuoja tam tikras DI įrankis, dar nereiškia, kad jis bus prasmingai naudojamas. Tęstinė pagalba gali padėti išbandyti įrankį, aptarti pirmuosius rezultatus, pastebėti problemas ir pritaikyti metodą.
Šaltiniai
- National Institute for Excellence in Teaching (NIET) – tyrimo santrauka „What Teachers Value in Professional Development“.
- Joshua H. Barnett, Educational Leadership – „When PD Is Applied, Teacher Satisfaction Grows“, 2026 m. gegužė.
- Education Week – „Over 1,400 Teachers Surveyed on Professional Learning. Here’s What They Said“, 2026 m. rugsėjo 30 d.
- Serdiouk, M., Hall, J. E., Hudgens, T. M., Leutscher, T., Logis, H. A., & Barnett, J. H. – „Teacher perceptions of professional development: The importance of individualized support and alignment with teacher evaluation“, AERA konferencijos pranešimas, 2022 m.
