Prasidėjus mokslo metams į šeimų kasdienybę grįžta ne tik pamokos, būreliai ir ankstyvi rytai, bet ir namų darbai. Tačiau kelios valandos prie sąsiuvinių nebūtinai reiškia produktyvų mokymąsi. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mokslininkės atkreipia dėmesį, kad mokymosi rezultatams svarbus ne vien užduotims skirtas laikas. Ne mažiau reikšminga, kada ir kokios būsenos vaikas mokosi, ar yra pailsėjęs, pavalgęs, pajudėjęs, o svarbiausia – ar pačios užduotys padeda mokytis, o ne tik užima vakarą.
Pavargusios smegenys nėra „tuščia talpa“
VDU Švietimo akademijos dėstytoja, biomedicinos mokslų daktarė, sporto, sveikatinimo ir neuroedukologijos sričių mokslininkė dr. Agnė Predkelienė pabrėžia, kad vaiko darbingumas nėra vien motyvacijos ar valios klausimas. Jis kinta per dieną kartu su cirkadiniais ritmais – vidiniu biologiniu laikrodžiu. Paauglystėje šis laikrodis natūraliai pasislenka į vėlesnę paros dalį, todėl paaugliui anksti ryte produktyviai mąstyti gali būti sunkiau nei suaugusiajam ar pradinukui.
„Mokantis svarbus ne tik laikas, praleistas prie užduoties, bet ir smegenų būsena tuo metu. Išsekusios smegenys nėra tuščia talpa, į kurią tereikia įdėti daugiau informacijos. Nuovargis pirmiausia paveikia tas funkcijas, kurių atliekant namų darbus reikia labiausiai: darbinę atmintį, gebėjimą atsispirti trukdžiams, planuoti veiksmus ir pastebėti savo klaidas“, – sako dr. A. Predkelienė.
Mokslininkė darbinę atmintį palygina su nedideliu smegenų darbo stalu, ant kurio vaikas vienu metu turi išlaikyti skaičius, taisykles, mokytojo paaiškinimą ir spręsti, ką daryti toliau.
„Kai vaikas neišsimiegojęs, alkanas, emociškai įsitempęs arba pervargęs, šis „stalas“ sumažėja. Todėl net pažįstama užduotis staiga gali atrodyti labai sunki“, – aiškina mokslininkė.
Vienos universalios „teisingos“ valandos namų darbams nėra. Pradinukų biologinis ritmas dažniausiai ankstesnis, todėl sudėtingesnes užduotis jiems geriau atlikti po mokyklos pavalgius, pailsėjus ir pajudėjus – dažniausiai vėlyvą popietę. Paauglių darbingumo pikas neretai pasislenka kiek vėliau, tačiau intensyvų mokymąsi rekomenduojama baigti likus bent valandai iki miego.
Kodėl telefonas taip lengvai nukonkuruoja namų darbus?
Pasak dr. A. Predkelienės, smegenys nuolat vertina, kiek pastangų pareikalaus konkretus veiksmas ir kaip greitai už jį bus atlyginta. Namų darbų atlygis dažniausiai yra tolimas ir abstraktus – pažymys rytoj ar geresnės žinios ateityje. Telefonas atlygį pasiūlo iš karto – naują žinutę, vaizdą, garsą ar socialinę reakciją.
„Vaikas renkasi telefoną nebūtinai todėl, kad jam nerūpi mokslas. Sunki užduotis reikalauja daug kognityvinės kontrolės, o gebėjimas atsisakyti greito atlygio dėl ilgalaikio tikslo vaikystėje ir paauglystėje dar tik bręsta“, – teigia dr. A. Predkelienė.
Dėmesį ardo ne tik ilgas naršymas, bet ir nuolatinis telefono tikrinimas, pranešimai bei perjunginėjimas tarp veiklų. Todėl, anot mokslininkės, veiksmingiau ne kartoti vaikui „susikaupk“, o pakeisti aplinką – išjungti pranešimus, telefoną palikti kitame kambaryje, o didelę užduotį padalyti į trumpus ir aiškius etapus.
Mokytis trukdo ir įtampa namuose
Svarbu ir tai, kokioje aplinkoje vaikas ruošia pamokas. Dr. A. Predkelienė pabrėžia, kad namų atmosfera nėra vien emocinis fonas – ji veikia vaiko nervų ir endokrininės sistemų būseną.
„Kai aplinka atrodo nesaugi, smegenys pirmenybę teikia ne matematikai ar gramatikai, o galimos grėsmės stebėjimui: balso tonui, tėvų veido išraiškai, konfliktui kitame kambaryje. Dalis vaiko dėmesio lieka „budėti“, todėl mokymuisi lieka mažiau darbinės atminties ir kognityvinių išteklių“, – sako mokslininkė.
Jos teigimu, stiprus ar ilgai trunkantis stresas apsunkina informacijos įsiminimą ir atkūrimą, todėl vaiko nesugebėjimas pradėti namų darbų nebūtinai reiškia nepaklusnumą: „Prieš klausiant „ar jau padarei?“, verta paklausti „kaip tu jautiesi ir nuo ko šiandien pradėsime?“ Ramus suaugusysis vaikui gali tapti išorine savireguliacijos sistema – padėti suskaidyti užduotį, išbūti šalia pradžioje ir tik vėliau atsitraukti“.
Svarbus ir fizinis aktyvumas. Pasak mokslininkės, judėjimo pertrauka nėra atlygis už atliktą darbą – ji gali būti viena iš sąlygų, padedančių smegenims tą darbą atlikti. Po mokyklos vaikui verta pavalgyti, pabūti lauke, pasivaikščioti ar pasportuoti, o ruošiant namų darbus kas 20–30 minučių trumpam pajudėti.
„Svarbu, kad pertrauka nevirstų naršymu telefone: ekranas pakeičia turinį, bet nebūtinai leidžia pailsėti dėmesio sistemai. Kartais penkios minutės judėjimo padeda sutaupyti dvidešimt minučių bergždžio sėdėjimo“, – sako dr. A. Predkelienė.
Miegas – ne laikas, kurį galima nuolat atiduoti namų darbams
VDU Švietimo akademijos dėstytoja, biomedicinos mokslų daktarė, sporto, sveikatinimo ir edukologijos sričių mokslininkė dr. Neringa Baranauskienė atkreipia dėmesį į kitą svarbią mokymosi sąlygą – miegą.
„Miego trūkumas paveikia dėmesį, budrumą ir vykdomąsias funkcijas, todėl mokiniui tampa sunkiau išlaikyti dėmesį pamokoje, atsirinkti svarbią informaciją ir nuosekliai atlikti užduotis. Miegas svarbus ir po mokymosi, nes jo metu vyksta atminties konsolidacija, kai naujai išmokta informacija įtvirtinama ilgalaikėje atmintyje“, – aiškina dr. N. Baranauskienė.
6–12 metų vaikams rekomenduojama miegoti 9–12 valandų, o 13–18 metų paaugliams – 8–10 valandų per parą. Tačiau svarbi ne tik miego trukmė, bet ir reguliarumas. Didelis skirtumas tarp miego režimo darbo dienomis ir savaitgaliais, vadinamasis socialinis „jetlag“, paaugliams siejamas su prastesniais mokymosi rezultatais ir kai kuriais kognityviniais rodikliais.
Po vasaros prie ankstesnio režimo sugrįžti gali būti sunkiau, nes per ilgas atostogas vėlesnis užmigimo ir kėlimosi laikas spėja įsitvirtinti kaip naujas įprotis.
„Kaip ir suaugusieji per atostogas dažnai pakeičia įprastą dienos ritmą, taip ir mokiniai vasarą pamažu pripranta prie vėlesnio užmigimo ir kėlimosi. Kadangi jų atostogos trunka ilgiau, toks režimas turi daugiau laiko įsitvirtinti kaip naujas įprotis, todėl grįžimas prie ankstesnio miego režimo rugsėjį gali būti sudėtingesnis“, – aiškina dr. N. Baranauskienė.
Dar viena valanda prie sąsiuvinio ar papildoma valanda miego?
Jeigu vakare tenka rinktis tarp nebaigtų namų darbų ir miego, dr. N. Baranauskienė siūlo pirmiausia įvertinti, ar tai vienkartinė situacija, ar nuolatinė problema.
„Jei tai vienkartinis atvejis ir vaikas jau akivaizdžiai pavargęs, būčiau linkusi prioritetą teikti miegui, nors namų darbų atlikimas taip pat svarbus, prisidedantis prie atsakomybės, savarankiškumo ir mokymosi įpročių formavimo. Jei toks pasirinkimas kartojasi nuolat, tai jau signalas peržiūrėti vaiko dienotvarkę, bendrą krūvį ir miego rutiną, nes ilgalaikėje perspektyvoje mokymasis neturėtų nuolat vykti miego sąskaita“, – pabrėžia dr. N. Baranauskienė.
Jei vaikas labai pavargęs grįžta iškart po pamokų, pirmiausia prasminga pasirūpinti maistu ir poilsiu, o ankstyvą popietę gali padėti ir trumpas snūstelėjimas. Jei išsekęs grįžta jau vakarop, intensyvus namų darbų ruošimas gali būti neefektyvus. Tokioms situacijoms kartojantis, reikėtų peržiūrėti miego režimą, bendrą krūvį ir dienotvarkę.
„Gera vaiko dienos rutina neturėtų reikšti iki smulkmenų suplanuotos dienotvarkės. Jos pagrindą turėtų sudaryti pakankamas ir reguliarus miegas, visavertė mityba, kasdienis fizinis aktyvumas ir poilsis, nes tik patenkinus pagrindinius augančio organizmo poreikius sudaromas palankus biologinis pagrindas dėmesiui, mokymuisi, atminčiai ir bendrai raidai“, – teigia dr. N. Baranauskienė.
Pati augindama pirmokę ir dvyliktoką, mokslininkė pastebi, kad vaikams augant keičiasi ir tėvų vaidmuo kuriant dienos bei miego rutiną: „Su pirmoke mūsų vaidmuo vakaro rutinoje dar gana aktyvus, primename, kada laikas ruoštis miegui ir stengiamės išlaikyti pasakų skaitymo prieš miegą ritualą. Dvyliktokui jau daugiau paliekame spręsti pačiam ir prisiimti atsakomybę už savo dienos rutiną. Svarbiausia ne tobulai sustyguota rutina, o bendra kryptis, kurioje miegas ir poilsis išlieka svarbūs prioritetai“.
Užpildyti pratybų lapai dar nereiškia, kad vaikas išmoko
Net ir pailsėjęs vaikas nebūtinai gaus naudos iš bet kokių namų darbų. VDU Švietimo akademijos dėstytoja edukologė dr. Ingrida Mereckaitė-Kušleikė pabrėžia, kad svarbus ne tik jų kiekis, bet ir turinys.
„Namų darbų reikia. Tik visada klausimas, kokie namų darbai yra naudingi? Namų darbai, ypač pradiniame ugdyme, labiausiai reikalingi disciplinai ugdyti, nes tai gyvenime labai svarbus įgūdis. Tačiau ne visos namų darbų formos ir jų kiekis yra naudingi. Dažnu atveju jie gali būti ir žalingi“, – sako dr. I. Mereckaitė-Kušleikė.
Pasak edukologės, pratybų sąsiuviniai ir vadovėliai gali būti naudingi, kai dirbama individualiai, diferencijuotai ir mokinys gauna mokytojo paaiškinimą bei pagalbą. Tačiau pats užpildytų lapų skaičius nėra mokymosi rezultato matas.
„Vyrauja labai ydinga samprata, kad užpildyti pratybų lapai reiškia, kad vaikas „išmoko“ ar atsiskaitė. Pratybos yra nuoseklumas, bet tai nereiškia, kad turime tapti užpildytų lapų įkaitais“, – atkreipia dėmesį dr. I. Mereckaitė-Kušleikė.
Ypač problemiška, anot jos, kai pamokos metu visų užduočių nespėjęs mokinys gauna jas užbaigti namuose: „Jei vaikas neturi gebėjimo tokio kiekio užduočių atlikti pamokos metu, tai vakare po visos dienos toks gebėjimas ir neatsiras. Tada vaikai tuos namų darbus besipykdami, nes yra pavargę, su tėvais atlikinėja iki 21 valandos vakaro. Toks vaikas kitą dieną į mokyklą ateis dar labiau pavargęs, o jo kognityviniai gebėjimai dėl nuovargio ne gerėja, o blogėja. Tokie atvejai jau nėra disciplinos ugdymas“.
Svarbiau ne kiekis, o tai, ką vaikas daro
Dr. I. Mereckaitė-Kušleikė remiasi tarptautinių PIRLS ir TIMSS tyrimų analizėmis, apėmusiomis 24 šalis. Pasak jos, tyrimas rodo namų darbų svarbą, tačiau nėra nustatyto ryšio, kad didelis jų kiekis ar ilgesnis atlikimo laikas pagerintų akademinius pasiekimus. Svarbiausia – kokybė, o mechaniškos, monotoniškos užduotys tam nėra tinkamiausios.
„Vaikai geriausiai mokosi tada, kai moko kitą. Patys geriausi namų darbai yra paremti vaiko samprata, aiškinimu. Paprašykite, kad vaikas jums paaiškintų, kaip atlikti užduotį, papasakotų, kas vyksta vandens apytakos rate. Kiek įmanoma daugiau vaikas turėtų pasakoti tai, ką mokėsi dienos metu“, – įsitikinusi dr. I. Mereckaitė-Kušleikė.
Naudingos ir projektinės užduotys, tačiau jaunesniems vaikams jas reikėtų suskaidyti į mažesnius žingsnius. Jiems dar sunkiau įvertinti laiką, todėl paskutiniam vakarui palikta didelė projektinė užduotis gali tapti milžinišku iššūkiu.
Panašų principą iš biologinės mokymosi perspektyvos išskiria ir dr. A. Predkelienė. Vienas veiksmingų būdų – aktyvus atsiminimas: perskaičius istorijos skyrelį užversti knygą ir savais žodžiais papasakoti, apie ką jis buvo, išmokus užsienio kalbos žodžius – pačiam pasitikrinti, ar juos atsimeni, o išsprendus matematikos uždavinį – paaiškinti, kodėl pasirinktas toks veiksmas.
„Iš pirmo žvilgsnio jis gali atrodyti sunkesnis negu paprastas skaitymas, nes iškart parodo spragas. Tačiau būtent čia ir vyksta mokymasis. Naujas 2025 metų tyrimas, atliktas įprastoje pradinėje mokykloje, parodė, kad penktokai geriau išmoko medžiagą, kai turėjo ją atkurti iš atminties ir pasitikrinti atsakymus, negu tada, kai tekstą tik perskaitė dar kartą“, – pasakoja dr. A. Predkelienė.
Mokymąsi galima skaidyti ir į aiškius darbo bei poilsio intervalus. Pradinukui 25 minučių susikaupimo tarpas gali būti per ilgas, todėl galima pradėti nuo 10–15 minučių darbo ir 3–5 minučių pertraukos. Svarbus ne konkretus minučių skaičius, o tai, kad vaikas iš anksto žinotų, kiek truks jo pastanga ir kokią konkrečią užduotį per tą laiką turi atlikti.
Namų darbai neturėtų užimti viso vakaro
Namų darbų vertės nereikėtų matuoti vien jų kiekiu ar prie sąsiuvinių praleistu laiku. „Namų darbai mokymosi proceso atstoti negali ir neturėtų. Bet jie yra svarbūs ir turi vertę – gali padėti pagilinti, pasikartoti tam tikros srities gebėjimus“, – pabrėžia dr. I. Mereckaitė-Kušleikė.
Dr. A. Predkelienė siūlo paprastą kriterijų, pagal kurį galima vertinti namų darbų kokybę: jie turėtų ne užimti vaiko vakarą, o palaipsniui išmokyti jį mokytis savarankiškai.
„Jei tam pačiam rezultatui pasiekti reikia mažiau mechaninių pratimų, tas laikas turėtų likti poilsiui, judėjimui, šeimai ir miegui“, – apibendrina mokslininkė.
